...Esam tik vėjo blaškoma smiltelė, ką mes galime įtakoti ir pakeisti Europoje, kai net patys tarpusavyje nerandame bendros kalbos? Aš jau nekalbu apie tuos, kurie... Toliau >>>

Kreipimasis - [ P r o j e k t a s - T a u t o s - v i e n y b e i - L i e t u v a i - i š l i k t i ]

Ypač kreipiuosi į jaunimą, į bendraamžius...
Susimąstykime ne tik apie rytojų, derėtų nužvelgti bent dešimtmetį... Ar bent jau pažinti – Kas beldžiasi į duris?

– Lietuvai išlikti

- Šiandien tenka kovoti su nematomu, užsimaskavusiu priešu, dažnai apsimetančiu tavo draugu, vykdančiu ilgalaikes 10, 20-ies ar daugiau metų programas...
- Taktikoje ir puolime pasitelkiamos priemonės: socialinė inžinerija, masių valdymas, visuomenės nuomonės formavimas, pinigai valdantys žiniasklaidą, televiziją, radiją, spaudą...
- Visą tai daro egzistuojantys protai, kurie dažnai laiko save protingais, būdami itin tingūs...
- Ir jau ne esmė, jog nekuriant jokio naudingo produkto - nevyksta realūs, tolygūs mainai, įtaką turinčiam kyla pagunda būti išlaikomam, aptarnautam, dažniausiai mainais pasitelkiant melą, apgaulę, kas skatina išnaudojimą, to pasekoje - vergovę, procesų griūtį, visuotinį irimą.
- Ardomas valstybės valdymo aparatas pridarant visuomenei nepakeliamos žalos.

Kovai būtinas galingiausias pasaulyje ginklas - Vienybė
Tai bendras vienas kito supratimas, ateities matymas, vertybių iškėlimas ir jų saugojimas gimtoj žemėj bendraminčių rate, turinčių aiškius ir konkrečius bendruosius siekius. – Bendraminčiai, kuriuos aš vadinu Tauta, kuri yra draskoma, skaldoma, naikinama ir 20-ties metų bėgyje papuls į raudonąją knygą su sunyksiančia, o gal ir mirsiančia 20-ties tūkstančių metų senumo kalba...  O kas man sakė, kad „Lietuvių kalbą reikia išsaugoti, nes jinai turi raktą kuris išsprendžia ne tik filologines, bet ir tautų raidos paslaptis“? -Teisingas Tautos raidos kelias ir lemia sėkmingą jos klestėjimą. Kvailai pasakysiu, kad nežinau, kodėl ta raida užsiima įvairūs agentai, galbūt aktoriai - "šizofobikai".

"Ne savo gimtąja kalba šnekantys žmonės, negalėdami per šią kalbą ištobulinti savo dvasinių sugebėjimų, dažnai tampa karštais šalininkais tautos, kurios kalbą jie išmoko, tačiau tikrojo tautiškumo neįgijo. Kad ir kokia būtų jų elgsena, tokie žmonės jai svetimi ir šią tautą smukdo, nors ir tariasi gausiną jos vertybes. Aiškiausias tautos nuosmukio ženklas yra neapykanta kitoniškumui. O nuosmukis pats savaime ir yra įgimto savitumo praradimas" – panašų minties atspalvį radau internete, bet tai dar ne tas ciniškumas, su kuriuo iš tiesų susiduriame realybėje...

Pasiektas kritinis taškas
-Kai jau laikas susimastyti, ar kai jau būna per vėlu kažką keisti? -Nors per vėlu jau buvo ir vakar...
-Sakote išgyvenome karus, kai buvo paleisti kaliniai, nusikaltėliai - prievartauti, ardyti ir naikinti darną...
-Sakote išgyvensime ir – ... (šįkart)
-Taip, tariamai išgyvenome, praradę savigarbos, garbės, orumo ir pagarbos jausmus. Jeigu neminėti tų kurie vis dėlto neišgyveno.
-Tai pabandykime išgyventi ir globalistų sukurtą socialinės inžinerijos projektą „pilkajai masei“ išgauti. Gražiai ir spalvingai programuojamą Tautų maišymąsi, jų pačių silpninimo, galiausiai naikinimo linkme.
-Ar jau suklydote? Neklydote? Toleravote? Nebuvo pasirinkimo, belieka palinkėti - sėkmės. O pabandykite įsivaizduoti galutinį kritinį tašką - "ex. Tautą"... - Ir kieno tokiu atveju ji būtų nugalėta realiai – be kovos? Jeigu ji savo mažoje šalelėje tapdama mažuma, liežuvis neapsiverčia sakyti klestėtų, - neatstatomai žlugtų, kas būtų kaltas?

Kas mums bruka idėją save tapatinti su atgyvena
Kaip ciniškai ir kvailai išsakyta VDU politologijos fakulteto dekano Šarūno Liekio (ir knygos "A State within a State? Jewish autonomy in Lithuania 1918–1925" pasišventusio autoriaus) mintis: "tautiškumas išvis yra ydingas ir nevartotinas žodis, nes jis tik skaldo visuomenę, o ne kuria bendrumus." -Ar tik nebus čia išplėtotas, o gal net liežuviu perbraukta per niekieno nerinkto, paskirto Europos Sąjungos (ES) prezidento Hermano Van Rompuy teiginį (-ys) apie tai, kad sąvokos „Tauta ir Tėvynė“ yra atgyvena ir privalo išnykti. Pavyzdžių n'*, bet nesureikšminkim kažkurio vieno autoriaus su tokiom mintim... Tik...

"Vargu ar dar reikia įrodinėti, kad šalyje, kurios politinis ir intelektualinis elitas beveik atvirai vadovaujasi nuostatomis, jog tauta ir valstybė yra „atgyvenos“, kad tarnavimas savo šaliai yra išdavystė, prisitaikymas - rezistencija, o didžiausias heroizmas ir pasiaukojimas dėl Tėvynės - kvailystė ar net beprotybė, negali atsirasti jokia brandesnė tautinė ir valstybinė sąmonė."

-Ar perduoti savo vaikams išsaugotą tautiškumą, tapatumą ir savitumą, išlaikytą vienybę Jums gėda?

"Juo labiau kai išradingai ir aktyviai trukdoma mums vienytis. Jau šiandien tie, kuriems suvereni nacionalinė valstybė nėra tik tuščias žodis, mūsų šalyje yra nepageidaujami. Jie paversti sunkiai toleruojama mažuma. Viešojoje erdvėje visiškai dominuoja žmonės, kuriems tautinės ir valstybinės idėjos - niekam nereikalinga ir nenaudinga atgyvena. Jų dominavimas sukuria įspūdį, kad tai - didžiosios tautos dalies nuostata." -O kokia yra Jūsų tikroji nuostata?

-          Kas mus valdo? Užvaldė? Vadovauja? Sprendžia esminius valstybės klausimus ciniškai besišaipydami iš Tautos ir jos suverenių galių. Kas?

Tauta ar tautiškumas
-individus ir grupes jungiantis ryšys siekti vieningo tikslo, vedantis prie bendros atsakomybės, amžinų vertybių išsaugojimo ir pasirūpinimo vieni kitais sudarant sistemą, galutiniu pavadinimu - Darnos didvalstybė. Bet kuo tas tarpusavio ryšys yra silpnesnis, tuo mažesnis pasipriešinimas išorės įtakoms, tuo didesnis nesugebėjimas priimti vieningos nuomonės. Kuo didesnis visumos išskaldymas, tuo lengvesnis tos visumos valdymas. Tautų naikinimas tam, kad nebesietų jokie pamatiniai vertybiniai ryšiai. Ir nebūtų galimybės vieningai susitelkus kovoti už Save...

- Įsivaizduokime pavyzdį, kad - MES jau pavėlavome... Štai Jums ir Rolando Paulausko retoriškai užduodamas klausimas:
"- AR TAI LIBERALIZMO AŠ, - AR TAUTIŠKAS MES... ir galimi du atsakymai...,
bet jeigu MES iškelsime prioritetu „AŠ“, tai po to neverkit tie -MES."

"Ką žmogui duoda tautinė valstybė?
Žmonija istoriškai yra pasiskirsčiusi į tautas. Visais laikais tautos egzistavo kaip kultūrinės bendruomenės, o pastaraisiais amžiais kartu su nacionalizmo sąjūdžiu tapo ir politinėmis. Tai reiškia, kad būtent tauta yra valstybę kuriantis ir jos teisėtumą užtikrinantis pagrindas. Tautoms būdingas skirtingas pasaulio ir savęs suvokimas, vyraujančios vertybės, tradicijos, kalba, istorinis pasakojimas (beveik niekada nebūna visų bruožų iš karto) ir siekis patiems save valdyti, kad būtų galima tą savo unikalumą skleisti ir puoselėti geriausiai tinkamu būdu. Laisva tauta siekia save valdyti, o to nesiekianti, tarkime, galvojanti, kad geriau priklausykime kam nors, kas mus valdys, kad tik būtų materialiai geriau, sočiau ir saugiau gyventi, pagal tarptautinę teisę net negali vadintis tauta. Tai tėra etnosas, kaip nemoderniais laikais viso labo kultūrinė, bet politiškai nesusipratusi bendruomenė. Būtent tokį mąstymą sėkmingai buvo siekiama sukurti lietuviams sovietmečiu ir to rezultatai gyvi iki šiol, nors keičiasi kartos, vis dar ugdomos laisvo mąstymo tautos ir savivaldaus suverenumo troškimo stokojantys žmonės. Pagrindinis uždavinys šiandienos Lietuvai turėtų būti sukurti politinę tautą, kad dauguma Lietuvos piliečių sąmoningai suprastų savo tautiškumą ir siektų savarankiškai valdyti savo valstybę. Tautinė valstybė reikalinga, kad tauta galėtų atskleisti ir išsaugoti pati save." - Tautinės valstybės atkūrimas ir reikšmė darosi vis labiau vertinama ir suvokiama vakaruose, Lietuva nėra išimtis, mes galime ir turėtume įsijungti į sąmonėjimo procesą.

Paklausiu vildamasis...
-Kodėl nebegalime daugiau nusigręžti ir nematyti to kas vyksta? –Jei peršasi atsakymas: nėra iš ko rinktis... Tuomet rinkimės Save.
-Visi esame šios, socialinės inžinerijos programuojamos sistemos dalis, todėl privalome joje dalyvauti ir būti atsvara, o būdami abejingais ir nusigręždami - vykdysime tai ko JIE siekia, prarasdami atsvarą, galimybę nusverti svarstykles savo pusėn. Nebegalime būti pasyvūs stebėtojai tuo metu, kai Lietuvos valdžia yra užgrobta ir esame visiškai valdomi.
-Priminsiu Edmund Burke frazę: "Blogis triumfuoja tik tada, - Kai geri žmonės nedaro nieko." Tuo tarpu John F. Kennedy yra pasakęs: "Ar ne geriau būtų, užuot smerkus blogį, skleisti gėrį."
-Todėl kreipiuosi į tuos, kurie dar jaučia savyje turį bent kruopelę vilties ir ryžto, ir prašau Jūsų vienybės kovoje už mylimos Tautos išlikimą. Gimtajame krašte - Lietuvoje. Ar Jūs norite, kad taptume tik gubernija, tarytum 52-a JAV valstija? - Ten tautų nėra, nebent indėnų gentys rezervatuose. Ar trokštate konkurencijos su kinų apgyvendintais kvartalais (jau įsileido latviai, pardavinėdami žemę). Ar mums reikalinga konkurencija su musulmonų kvartalais? Kuo žadame konkuruot? 20 tūkstančių metų senumo kalba? Piliakalniais, padavimais? Legendom? Ar emigracija - pamirštant Tėvynę? -Ar vis dar ne vėlu galvoti kaip iš ten sugrįžti?

Į Latviją iš svečių šalių (ta tariama pigi darbo vergų jėga) neatvažiavo nei vienas pavyzdinis pilietis... Tautų, ar bendras svetimšalių piliečių maišymasis nėra kelias į progresą, pilnatvę, laimę, propaguojamą toleranciją, laisvę. Nekalbant jau apie tokius atvejus, kai dėl kalbos barjero dingsta ryšys tarp vaikų ir senelių iš kurio ir gaunamas tvirčiausias vertybinis pradas. Šis socialinės inžinerijos programuojamas chaosas yra tik kelias į vis lengviau valdomą pilkąją masę, ko ir siekia pasaulio valdantieji. Tauta - visuomenės ryšys atsakomybėje. Tautiškumo naikinimas - tai skaidymas, galimybės stovėti vieniems už kitus praradimas, darymas silpnais, pažeidžiamais, nerandančiais bendros kalbos, supratimo, vertybių, siekių, nebegalėjimas priešintis sistemai, šaltumas, abejingumas, susvetimėjimas. Šalies visuotinė irtis – Mūsų Tautos mirtis.

Kodėl per prievartą išdraskoma gimta žemė teritoriniais gabalais svetimšaliams, per prievartą naikinama valiuta - Litas? Viskas paskubom styguojama kontrolei, valdymui, priklausomybės didinimui. Jei pažvelgti į šūsnį absurdų, kuriuos Europos Sąjunga (veikiausiai greitai tapsianti federacija) bando įdiegti: naujos direktyvos, senų veislių naikinimas, hibridizuotų ir GMO veislių skatinimas, baudos už senų veislių platinimą, juvenalinės justicijos, genderizmai, perdėtos tolerancijos, nevaržomos akiplėšiškos homoseksualų laisvės, vaikų tvirkinimo programos. Po to seka JAV maisto pramonės rinka su ES pripažintais kenksmingais priedais. Išteklių grobstymas dar ir primokant, karinių galių stiprinimas „sunkiąja artilerija“ Rusijos pašonėj patiems nusibrėžiant taikinį virš Lietuvos žemėlapio.

-          Aukojame ir/ar statome į pavojų būtinas Tautos išlikimui vertybes? Tam, kad pasiduotume spaudimui tos pačios papirktos ir valdomos žiniasklaidos, kuri dėsto ir formuoja visuomenei nuomonę, ko pasėkoje kylančias fobijas.

“jog formuojasi Maskvos-Berlyno ašis ir tuo siekiama ištėkšti amerikiečius iš Europos. O kas čia nuostabaus? Geopolitinės kovos vyksta jau šimtmečius, tiesiog vietoje Berlyno buvo Paryžius ir anksčiau siekė išstumti ne amerikiečius, bet britus. Visada vyko ir vyksta Dugino aprašyta „jūrų ir kontinento kova“. O mūsų koks vaidmuo? Reikia atsisakyti tautinio identiteto, jog išlaikytume Amerikos interesą Vidurio ir Rytų Europoje (VRE)? Pirma, mes nesame tokie pajėgūs geopolitiniai dalyviai, jog tą pakeistume, o antra, kokia bus mūsų tapatybės interesų atsisakymo kaina? Nes galima tenkinti vis iškylančius kitų šalių reikalavimus iki tol, kol nebeliks nė tų varganų savarankiškumo likučių ir tapsime tik „donorais“ kitoms tautoms.”

Jei negana itin strategiškai organizuotos lenkų rinkimų akcijos ir įtakos Lietuvos politikoje, gal dar ir kinų kokia akcija nepamaišytų? Ir kaip bebūtų liūdna, tenka konstatuoti, jog savo valstybėje jau dabar esame politiškai neįgali tautinė mažuma. Nors balso teisę turinčių piliečių 2.56 mln., o iš jų apie 60-70% pasisako prieš EURO, apie 60% prieš žemės pardavimą užsieniečiams - niekas mažumų negirdi, nes Seime daugiau nei pusė, įtariu – ne lietuviai. Iš tėvo paveldėta lietuviška pavardė dar nėra pakankamas tautybės įrodymas ir tėra tik maskuotė.

Aš nepradėsiu dėstyti sklandančius kaimyninių valstybių milijardierių suokalbius, tačiau nesuprantantiems grėsmės nacionaliniam saugumui, siūlyčiau suvokti ir įsigilinti, kas tai yra, protėvių mums palikta saugoti amžinybė? (amžinosios vertybės)

Dar kartą paminėsiu trumpiau ir konkrečiau: Nusikalstami tarnautojai sužlugdė Žemės Referendumą, neleido inicijuoti Lito išsaugojimo Referendumo, skubiai spartina integraciją ir priklausomybę ir viskas vykdoma ne šiaip sau, ne dėl kvailų, neišmanančių politikų, jie vykdo diktatą, nusikalstamas programas.

O kažkam su vis dar neišsekusia fantazija – eksperimentas: Programuojama dešimtmečiams masinė tautų įvairovė valstybėje tam, kad silpninti piliečių tarpusavio ryši, vienas kito supratimą, eliminuoti vieningų sprendimų priėmimą, atimti galimybę priešintis. Darymas pažeidžiamais ir priklausomais, įkalintais vergovėje. Imant kraštutinį pavyzdį, linkiu Jums įsivaizduoti organizuojamą pasipriešinimą nemokant kalbos ir dar svetimoje šalyje... –Ar pavyks?

O kas „gražiausia“ ir kaip nebūtų juokinga, balandžio 24 dieną, baigus rašyti šį tekstą, siekiant supažindinti apolitišką jaunimą ir bendraamžius su užsimaskavusiu priešu, atskleisti jo tikslus... Štai, sekančią dieną, t.y. jau rytojų pasiekia oficiali naujiena priverčianti susimastyti: o ką aš čia dariau, kam rašiau ir ką stengiausi išaiškinamai pateikt? Sukelti klausimą?

Kai atsakymas pareikštas tiesiai,  be užuolankų –  veikti federacinės Europos Sąjungos valdymo sistemos siekimo linkme, kaip tą daro Petras Auštrevičius, tyčiodamasis iš valstybės gynėjų. Tą dieną, kai Seimas šturmuodamas didžiule balsų persvara galutinai priėmė įstatymą dėl Euro įvedimo LR, paklausiau Petro Auštrevičiaus: Ar Lito, kaip nacionalinės valiutos praradimas, nėra Lietuvai dalies suvereno praradimas?... „Jums atrodo, kad ispanai labiau nemėgsta savo suvereniteto nei Lietuva?“ (o gal Ispanijai paskolos nebepadeda?). Ir dėstė tik visapusę Euro naudą: „Nu tai Jūs mažiau klausykit ką Zigmas kalba. Aš nežinau kas su tuo žmogum atsitiko, kodėl jis pradėjo kovoti prieš valstybę kuria Jisai kuria? Nejaugi jisai kuria pusiau kolūkinę izoliuotą valstybę? Aš esu sukrėstas jo nemeile Lietuvai ir jo tokiu sektoriniu mastymu. Jeigu jis nori daryti politiką ir jeigu jis nori populiarumo, yra daugybe klausimų, kuriuos jis galėtų pasirinkti. Dabar jisai pasirinko patį neperspektyviausią dalyką, patį neperspektyviausią dalyką. Tai uuum... Estija mat buvo toj pačioj ekonominėj duobėj kaip ir mes, ir tai sutapo su Euro įvedimu, pas juos valstybės skola padidėjo, bet tai nesusiję su Euru arba jis nesupranta, kas yra ekonominė raida.“

Taigi, po savaitės pergyvenimų ir susirūpinimo Lietuvos ateitim... Dėstant tekste bendrą situaciją apolitiškam jaunimui, kviečiant reaguoti į padėtį ir susimastyti, toji pasiekusi akiplėšiška, dabar jau turbūt tapusi nebe naujiena, pristatoma ir Jums.

„ ...balandžio 21 d. ES vairininkų ir jų tarnų tikrieji tikslai atvirai atsiskleidė ir Lietuvoje – kandidatai į EP narius ir Europos sąjungos federalistai Lietuvoje liberalas Petras Auštrevičius, konservatoriai Emanuelis Zingeris ir Laima Andrikienė, socialdemokratai Juras Požėla ir Gediminas Kirkilas nusimetė kaukes. Jie pasirašė ir viešai paskelbė (https://lt-lt.facebook.com/eurofederalistai) Europos federalistų EP rinkimų pažadą, kuriuo kaip EP nariai be kitų prievolių įsipareigoja net veikti prieš Lietuvos valstybę:

-       siekti Europos pinigų sąjungos išbaigimo papildant ją tvirta ekonomine ir fiskaline euro zonos sąjunga su atskiru euro zonos biudžetu;

-       raginti sušaukti konstitucinį konventą, kad galima būtų reformuoti ES sutartis siekiant sukurti federacinę Europos Sąjungos ar bent jau euro zonos valdymo sistemą;

-       reikalauti, kad Europos Komisija taptų tikra Europos vyriausybe, o Europos Parlamentui būtų suteiktos tokios pačios galios kaip ir valstybių narių atstovams. “

...na ne, – ne „rusai puola“, bet tarybais dvelkia...

Kaip mūsų protėviai atitekėdavo upėmis ir upeliais susiliedami į vieną bendrą darinį Lietavą, įveikti puolantį priešą... Taip visų mūsų mintys, siekiai ir viltys Lietuvai išlikti... –Susilieja viename visuomeniniame projekte.

Registracija Tautos judėjimui: http://suverenas.lt/top/registracija

Būkim Saulės Lietuvos... - Tamsumus prašalinti... :)

 

Būti apolitišku nėra išeitis gyvenant sistemoje pavadinimu valstybė. Pajuokausiu, sakydamas jog reikia gero trojos arklio... Bet reikia ne jo, mes jau esam viduje – kol kas mes vis dar valdžia. LR Konstitucijos 2 str. „Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai”. Reikia teisingo kelio - žynių, vedlių, išminčių rato, pateikiančių sprendimus aiškiai, glaustai, trumpai argumentuotus nuo A iki Z. Kiekvienas iš mūsų turime gyvenime ir taip ką veikti, ne mums turi būti įdomu atsirinkinėti tiesą iš papirktos žiniasklaidos melo. O reikalas šventas - išsaugoti protėvių Mums paliktas amžinąsias vertybes.

Valstybinę sistemą užvaldė ne savi, mes jais netikim, mes nesigilinam, nebalsuojam, paliekam spręsti "jiems" ir reikiamu momentu suėjus tik jų pačių - savųjų ratui, atitinkamai paliekame jiems galimybę ir subalsuoti tik už savus... Tačiau tai yra 20 ar 30% rinkimų teisę turinčiųjų, apkvailintų, apgautų, įtikėjusių melu. Tikroji jėga esame Mes, tie likę 70%.

Dažnai jauni žmonės laikydami, kad gero tono taisyklė yra būti apolitiškam, nesidomėti geopolitika ir tokiu būdu tikėtis pasiekti komfortinę gyvenimo nišą, iš tiesų klysta, nes tuo atveju į jų gyvenimus politika ir geopolitika įsiverš pačiu žiauriausiu būdu ir pačiu netinkamiausiu laiku.

Apolitiškas žmogus daug išmintingesnis ir labiau besiorientuojantis realybėje, nei pasidavęs sisteminiams kraugeriams. Tačiau apolitiškumas ne išeitis, nes nėra atsvaros blogiui... Blogio yra tikrai mažiau, tačiau jis yra labiau organizuotas. O gėris savaime nesistruktūrizuojasi.

– Dar metai kiti ir bus per vėlu, nušluos mus nebeatstatomai, kur mus skubos tvarka ir gena tarnautojai, tarnaujantys ne savo Tautai... Laikas patikėti šiltais žodžiais, metas patikėti savimi ir savos pilies ietimis užnugaryje. Esmė – nebeleisti būti išnaudojamiems, išsaugoti tapatumą, išlikti savimi, tapti Lietuvos kelrodėmis žvaigždėmis.  

Tautos Referendumo iniciatyvinės grupės narys Kipras Valentinavičius

 

ŽEMĖS REFERENDUMAS BIRŽELIO 29 d.

O labiausiai kiekvieno prašau išgirsti savo širdies balsą, skirti melą nuo tiesos, pajusti tikruosius, Briuseliui tarnaujančių ir federalistų programas vykdančių partijų kėslus. Tai viena partinė sistema (tuo asmeniškai įsitikinau, stebėdamas VRK ir Seimo posėdžius gyvai; net ir per tiesiogines transliacijas tas režisuotas vaidybas ne taip lengva pastebėti, visus faktus sugaudyt, o masinėje žiniasklaidoje pateikiama tik tai ko reikia ir iš šalies realaus vaizdo, kalbų ir manierų nieks nefiksuoja). Ydinga sistema užvaldžiusi žiniasklaidą, vykdo visuomenės nuomonės formavimą per masines informavimo priemones:

Ar tai būtų socialdemokratai su gąsdinimais 25-iais milijardais tariamai privalomų gražinti išmokų (tokių sankcijų nėra niekur numatyta), nors vargiai ar net ir sumažintų tas išmokas, kai jos ir taip vienos mažiausių Europoje... O tie išmokėti milijardai yra daugiausiai susigrobti jau ne lietuvių, o skandinavų įmonių...

Ar tai būtų konservatoriai, skiepydami rusofobiją - "rusai puola" ir siūlymais, nepasverta alternatyva, išstoti iš Europos Sąjungos, o ne imti ir derinti sutartį (kurios nesilaiko abi pusės) taip, kad būtų priimtina abiem sutarties šalims... Tuo labiau kai pagal civilinį kodeksą "laisvas kapitalo judėjimas" yra apibrėžta ir kaip nuoma, panauda, uzufruktas - kas nebūtų Seimo persistengta, kaip daugelyje atvejų.

Ar tai būtų viso šio chaoso variklis - liberalai su iškreiptu vertybių lauku, žemę matydami pagaminta laisvai judančia preke ir bet kokius įstatymus išvartydami ir interpretuodami ne Lietuvos piliečių naudai. Jie siekia suvaržyti Tautos, kaip suvereno teisę, kadangi ji esą pati sau prieštarauja, o taip pat ji esą prieštarauja ir aukščiausiam jos pačios priimtam teisės aktui – valstybės Konstitucijai.

Jie dėsto, kad mes privalome laikytis tarptautinių sutarčių, net kai jos prieštarauja Kosntitucijai ar Tautos valiai, nes jos esą yra aukštesnę galią turinčios nei Tauta, kaip valstybės suverenas. Kyla klausimas ar tai nebuvo programuojama iš pradžių? Atsižvelgiant ir į tai, kad garbės profesorius vos tik atgavus nepriklausomybę dar kovo viduryje, jau nešė konstitucinę pataisą, kad žemę galima būtų išparduoti užsieniečiams. Dabar grasinama iš piršto laužtomis sankcijomis, diegiama baimė... Per dešimt metų įsivaizduoju jog vis dar niekas neperskaitė visų 6‘000 (šešių tūkstančių) puslapių ES sutarčių, gal po dešimt metų dar pamatysim, kad privalome atsisakyti ir lietuvybės, o ar ne tai dabar vyksta? ("kas iš mūsų skaitė tas 6000 puslapių sutartis, kurios kiekvienas taškas bei kablelis, pasak euroderybininko p. Auštrevičiaus, yra labai svarbus, kurios verčiamos 4-5 mėnesius, o sutarties vertimas praturtina teisės terminiją, nes tenka sugalvoti naujų sąvokų?")

Pats Seimo Teisės departamentas surašė Referendumui teikiamus klausimus, kad VRK neturėjo net prie ko prisikabinti. Niekas netikėjo, kad Tautai pavyks įveikti tai, kas 23 metus buvo laikyta neįmanomu. Tauta intuityviai nujautė pavojų ir suvokė grėsmę savo išlikimui. Sistema, stabdydama Tautos valios išraišką ir siekdama jos neįgyvendinimo, vilkindama laiką ir tąsydama po žabangas, specialiai užtempė procesą 7 mėnesiams, nukeldama Referendumo skelbimo datą į beveik vasaros vidurį - Birželio 29 d. Tai galbūt paskutinės kovos diena, o pralaimėjimo atveju būsim sumalti į miltus, virsim šiauriniu regionu ir ištirpsim „naujos istorinės bendrijos“ samplaikoje. Nebent atrasime savyje tiek stiprybės, tiek vienybės, tiek meilės vieni kitiems ištiesiant ranką, saugant savitumą, tapatumą, grynakraujiškumą, siekiant išlikti Tauta, kaip žydai išsibarstę po visą pasaulį, ar mes tokie tvirti savyje? Ir mes ne grobuonys, ne kraujo ištroškę. Mūsų pasąmonėje užkoduota stabili psichika, nešanti taiką, ištiestą pagalbos ranką, mes esame medikai, sanitarai, mes Baltų Tauta.

MES EINAME UŽ SAVE ar EINAMA DIKTUOJAMU KELIU PASKUI MELO SISTEMĄ?

Aš dar kartą prašau kiekvieno išgirsti savo širdies balsą.

- Nusikelkime į tai, kas vyko dar prieš 10 mėnesių iki dabar...

Jau gana seniai, nors tarytum tik vakar, buvo skaudu žvelgti į tai, kas laukia. Baimė “nenueiti iki galo”,pasiruošimas Referendumui, dėtos viltys, į savimi pasitikinčius koordinatorius… Deja, nenumatyti, nesibaigiantys darbai, veržimasis lyg akis išdegus nepraleisti akimirkos, padaryti viską, ką gali būtent tuo metu, užmarštin nustūmė kūrinį, net nesulaukusį progos būti pastebėtu. Kviečiu giliai susimąstyti šią nulemtą (nelemtą) ES, bandymo išdraskyti mūsų protėvių Žemę, dieną.
Jai ir skiriu šį savo kūrinį – 2014-ųjų gegužės 1-ajai.

• Žemė tai visko pagrindas ir pradžia,
• Šventas raštas, kuriuo einame, nežinodami, kur pabaiga.
• Dėl jos aukojamės, kovojame krauju, liejame prakaitą, dirbame, tikime, laukiame,
• Sulaukiame derliaus, maisto, šilumos ir tikim: Ji - Mūsų Motina viena...

• Visa, tai ką Ji duoda: tas raštas, menas,
• Suaustas į audinį iš suverptų linų, sudėtas į gimtą kalbą, amžių palikimą, šnabždesius kartoms iš kartų...
• Kiekvienas audinys turi raštą... Atėjusi nuo žemės ir išreikštą šventu raštu - menu, žodžiais, kalba.
• Ta protėvių išsaugota mūms dovana, kurios pagalba galime bendrauti, pažinti vieni kitus... Pažinti save...

Tad nepamiršk, Širdie

...mūs žemė - šventas raštas,
Į audinį iš suverptų linų,
Į gimtą kalbą, kuria žmonės šneka,
Net nematydami savų veidų.

Kodėl nutildom kilnią savo dvasią,
Alsuojančią iš milžinų kapų?
Ir narsiai nebalnojam valios,
Apginti trypiamų kultūros pamatų?

Tik Tau vienai manęs paklausus,
Ką padariau dėl būsimų vaikų,
Ar Tau tylėdamas ištarsiu?...
– Atidaviau tiek kiek galiu.

Tad nepamiršk, Širdie, kai Tu prabilsi,
Iš skausmo veriančių kančių...
– Gūdžioj nakty, kai ramiai saugai,
– Ar vis dar nėra per vėlu?

[Žemės Vardu] 2013 m. liepos 19 d.

-Tautoj ir be kalbų savi veidai...

2014.06.29 Referendumas, kuriame privalome kovoti už tai kas tikra, ne menama, ne spausdinama, už tai kas po kojom -Tautos ir neparduodama. Ačiū.