...Esam tik vėjo blaškoma smiltelė, ką mes galime įtakoti ir pakeisti Europoje, kai net patys tarpusavyje nerandame bendros kalbos? Aš jau nekalbu apie tuos, kurie... Toliau >>>

Politikas - daugelio žmonių tikslų, siekių, reikalų derintojas. - [ P r o j e k t a s - T a u t o s - v i e n y b e i - L i e t u v a i - i š l i k t i ]

"tikos" - tikslas, siekimas, reikalas. Taigi, politikas - daugelio žmonių tikslų, siekių, reikalų derintojas.

Pritarčiau nuomonei, kad mums reikia atsisakyti, saugotis apsimestinių politikų, kurie iš tiesų neturi žalio supratimo, kas yra politika, t.y., kas yra daugelio žmonių tikslų, siekių, reikalų suderinimas ir kaip tas uždavinys gali būti sprendžiamas. O viskas priklauso nuo žmogaus Tikslo. Pagal žmogaus gyvenimo Tikslą galima žmones galima būtų sugrupuoti į kelia grupes.
Daugiausiai yra tų, kurių tikslas - pavalgyti, pamiegoti, pasidauginti, patirti malonumus ir pan.
Toliau eina tie, kurių gyvenimo tikslas - sukurti šeimą, sukaupti turto, bet jiems nerūpi bendruomenė, valstybė. Jie rūpinasi tik savimi ir savo šeima. Sekanti, bet jau ženkliai mažesnė grupė, būtų tokių žmonių, kurių tikslas - dirbti bendruomenės, tautos labui, nes jie supranta, jog tik būnant bendruomenėje, galima išspręsti daug įvairių problemų, apginti save ir savo šeimą nuo veltėdžių-užpuolikų ir t.t. Juk būtent tam ir kūrėsi valstybės. Šiandien mes turime tai, kad politikais (daugelio žmonių tikslų, siekių, reikalų derintojais), valdančiais valstybę, ir patapo žmonės iš 1 ir 2 grupių. kadangi jų tikslai yra būtent tokie, kaip išvardinta, tai nėra ko tikėtis, kad valstybė bus valdoma tinkamai. O kad tokie žmonės pakliūtų į aukščiausius valstybės valdymo lygmenis, buvo sugalvoti taip vadinami "demokratiniai" rinkimai (balsavimai).

Kai kalbam apie geriausio, pvz., pianisto, rinkimus, tai kažkaip visiems tikrai sukeltų juoką faktas, kad geriausią pianistą rinko nemokantys groti ir nieko nesuprantantys muzikoje žmonės. Bet vat niekas nepasipiktina, kai geriausią valdytoją (valstybės Prezidentą) renka žmonės, nieko neišmanantys valstybės valdyme.

 

Mieli žmonės,

Praėjo jau daugiau nei 20 metų nuo Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto pasirašymo kovo 11 d. Ką mes pasiekėme ir kokiu keliu einame?

Vertindami esamą padėtį, pastebėjome, kad mūsų valstybės kūrimas nukrypo nuo mūsų visuotinoje sutartyje - Pagrindiniame įstatyme (Konstitucijoje) - skelbtų (deklaruotų) valstybės kūrimo pagrindų: atvira, teisinga, darni pilietinė visuomenė ir teisinė valstybė, laisvės ir nepriklausomybės gynimas, savo dvasios, gimtosios kalbos, rašto ir papročių išsaugojimas, prigimtinės žmogaus ir Tautos teisės laisvai gyventi ir kurti savo protėvių žemėje įkūnijimas ir kt.

Daugelis piliečių mūsų valstybėje jaučiasi vieniši, niekam nereikalingi. Žmogus jausdamasis vienas šiame pasaulyje atitinkamai ir elgiasi. Žmogus pradeda vadovautis savo egoistiniais siekiais, o jų neįgyvendinęs žudosi. Jei žmogus suvokia, kad yra ne vienas šiame pasaulyje, kad yra jį sauganti ir padedanti išgyventi bendruomenė, jis visai kitaip elgiasi, stengiasi prisidėti prie bendruomenės klestėjimo, įsijungia į darnią veiklą ne vien savo naudos, bet ir valstybės klestėjimui.

Lietuvos istorijos tyrinėjimai parodė, kad visuomeninės griūties vyksmai (procesai) prasidėjo tuomet, kai I Lietuvos Statute buvo įterpti nuosavos naudos (privataus intereso) gynimo dalykai. Iki tol vyravo visuomeninės naudos (intereso) gynimas. Vėliau, palaipsniui, asmeninės naudos gynimas valdžios teisės raštuose (aktuose) vis plėtėsi, ko pasėkoje buvo visiškai suardyta darna visuomenėje – asmeninė nauda tapo svarbesnė už visuomeninę. Taip įsivyravo santvarka, kurioje pagrindinės nuostatos yra dykaduoniavimas bei žmogaus išnaudojimas.

Mūsų valstybė praranda savo paskirtį (funkcijas). Tiek pas mus, tiek visoje Europoje, net visame vakarų pasaulyje, įstatymai nebegina dorovės, sarmatos. Įstatymų sudarymas ir leidimas tapo viso labo esamų sukurtų ar besikuriančių gaivališkų ar savaime vykstančių (stichiškų) santykių reguliavimu. Visuomenėje nuolatos kuriasi, susidaro kažkokie santykiai. Tačiau kai gaivališkas ar savaimiškas reguliavimas vyksta dvasiniame lygmenyje, gauname bendruomenės dorovinį smukimą ir kartu - suirimą. Bendruomenė išnyksta. Būtent tai ir vyksta mūsų valstybėje.

Todėl valstybė turi remti nuostatas, dėsnius, aukščiausius valdžios aktus (įstatymus), pagal kuriuos gyvena žmonės. Tos nuostatos, dėsniai, aukščiausi valdžios aktai (įstatymai) turi remti teisingumą, o teisingumas – dorovę, sarmatą.

Mes norime būtent tokios valstybės.

Mes turime kurti tokią valstybę, kurios dėka pasiektume pagrindinį tikslą – Tautos klestėjimą. Tautos klestėjimas visų prima pasireiškia Tautos gausėjimu. O gausėti tauta galit tik tuo atveju, jei tam yra sudaromos tinkamos sąlygos.

Mes norime, kad mūsų valstybė būtų kuriama remiantis žemiau išdėstytomis pagrindinėmis nuostatomis.

Švietimas. Švietimo būdas ir tvarka iš duomenų pateikimo būdo turi būti pertvarkytas į reiškinių, tikrovės tyrimo bei pažinimo būdą. Švietimas turi suteikti pagrindus, kaip kurti savo aplinką, šeimą, kreipti veiklai, kuri bus asmens pragyvenimo šaltiniu. Švietimo paskirtis – mokyti, perduoti, teikti žinias apie lietuvių (sarmatų) pasaulėžiūrą, pasaulėjautą, kultūrą.

Mokymosi programos turi būti nukreiptos ne į žinių (informacijos) „iškalimą“, bet į tikrovės pažinimą, gebėjimą susieti bei panaudoti gautas žinias gyvenime.

Sveikatos apsauga. Sveikatos apsaugos tvarkos tikslas – ne ligas gydyti, bet sudaryti visas įmanomas sąlygas piliečiams gyventi sveikiems. Veiklos kryptys - skatinti sveiką gyvenseną,

Ūkio paskirtis ir jo bendro veikimo (organizacijos) pagrindai. Ūkis – veiklos, susijusios su gėrybių (išteklių) Tautos poreikiams tenkinti kūrimu, paieška, naudojimu bei skirstymu, visuma.

Ūkis turi būti grindžiamas tiek privačios, tiek visuomeninės nuosavybės teise, pirmenybę teikian visuomeninei nuosavybei.

Ūkinėje veikloje turi vyrauti santalkos, bendro darbo grupės susivienijimų (kooperacijų) būdas.

Verslas – tai priemonė įgyvendinti valstybės išsikeltus ūkinius tikslus bei sukurti medžiaginių vertybių ar paslaugų asmens-bendruomenės-Tautos reikmėms tenkinti (įskaitant ir reikmių tenkinimą keičiantis sukurtais veiklos vaisiais).

Bet kokio verslo, gamybos Lietuvoje tikslas yra ne pelno siekimas, o bendros tautos gerovės kėlimas.

Samdant darbuotoją, minimalus atlygis turi būti toks, kad jo pakaktų dirbančiojo maistui, drabužiams, gyvenamos patalpos, kasdieniams kultūros ir tam tikros nuolatinės darbo srities (profesijos) bei pareigų poreikiams tenkinti.

Nuosavybė. Nuosavybės sutelkimas vienose rankose turi būti ribojamas. Pinigų leidimas (emisija), stambios paskolos, draudimas, susisiekimas, jėgos (energijos) šaltiniai, vandenys, žemės gelmių turtai, miškai, žemė turi būti tvarkomos visiems skirtos (viešosios) nuosavybės pagrindu. Žemė – nacionalinė vertybė. Žemės nuosavybės perleidimas svetimšaliams draudžiamas.

Valstybės piniginių reikalų tvarkymas (monetarinė politika). Tai įrankis, padedantis įgyvendinti valstybės ūkio valdymo tikslus, darant įtaką pinigų kiekiui. Naudodama pinigų valdymo priemones, valstybė gali pažaboti pinigų nuvertėjimą (infliaciją) ir skatinti ūkinės veiklos plėtrą. Todėl valstybė privalo turi savo piniginį valstybės vienetą – litą. Centrinis bankas turi būti valstybinis, pinigų išleidimą vykdyti gali tik valstybė.

Valstybės valdymas. Valstybė turi būti valdoma bendruovaldos būdu, kur valdymą vykdo išmanantys tą reikalą žmonės, kurių kiekvieno gebėjimus ir asmeninės savybes žino jų rinkėjai. Kuo gabesnis, išmintingesnis, sarmatlyvesnis žmogus, tuo aukščiau valdymo pakopoje (nuo seniūnaitijos iki Dvasinio Vadovo) jis bus.

Bendruovalda – valstybės valdymo būdas, kai tauta valdosi per savarankiškus valstybės valdymo lygmenis: kaimynijos (K) (bendruomenė), seniūnaitijos (S), seniūnijos (SEN), valsčiaus (V) (savivaldybė), Didžiojo Suėjimo (DS) (Seimas). Kiekvienas lygmuo savarankiškai sprendžia savo lygmens užduotis. Valdymas vyksta per tėvūnų tarybas.

Tėvūnų taryba – pagrindinis visuomenės savivaldos būdas, kartu su sueiga, Motinų ir Žynių tarybomis.

Sueiga – visų piliečių susirinkimas bendruomenės problemoms iškelti ir Tėvūnų tarybos sprendimams skelbti.

Tarybos, išskyrus pirminį valdymo lygmenį (kaimyniją), renkamos (sudaromos) iš žemesnio valstybės valdymo lygmens paskirtų tarybų atstovų.

Rinkimai – atitinkamos tarybos (Tėvūnų, Motinų, Žynių) nuomonė, paremta vienbalsiškumu, teisingumu ir sveika mąstysena. Priimant sprendimus tarybose toks vyksmas, kaip balsavimas „už-prieš“, nenaudojamas. Sprendimas turi būti priimamas tik vienbalsiai. Priešingu atveju laikoma, kad sprendimas nepriimtas.

Bet kokius klausimus, rūpesčius, uždavinius, susijusias su bendruomene, bendruomenės sueigoje gali iškelti tiek kiekvienas valstietis (pilietis, bendruomenės narys) sueigoje, tiek jo ar jų grupės atstovai visuose valstybės valdymo lygmenyse.

Iškeltas klausimas, rūpestis, uždavinys yra svarstomas atitinkamo valstybės valdymo lygmens Tėvūnų taryboje. Sprendimai priimami atitinkamo VV lygmens Tėvūnų tarybos suėjime bendru sutarimu, vadovaujantis teisingumu ir sveika mąstysena.

Dėl priimto sprendimo nuomonę pareiškia atitinkamo VV lygmens Motinų taryba. Jei sprendimui Motinų taryba nepritaria, Tėvūnų taryba klausimą svarsto iš naujo, kol sprendimui pritaria atitinkamo lygmens Motinų taryba. Kai sprendimui pritariama, tada sprendimas siunčiamas tvirtinti atitinkamo lygmens Dvasininkų-Žynių tarybai. Dvasininkų-Žynių tarybai nepritarus, klausimas siunčiamas Tėvūnų tarybai persvarstymui ir derinimui iš naujo, kol sprendimo nepatvirtina atitinkamo valstybės valdymo lygmens tiek Motinų, tiek Dvasininkų-Žynių tarybos. Patvirtinus sprendimą, šis siunčiamas klausimą iškėlusiai sueigai arba atitinkamo VV lygmens TT, bendruomenei ir pan.

Sprendimas įsigalioja nuo jo patvirtinimo akimirksnio.

Valstybės valdymo priežiūros priemonės. Pagrindinė priemonė - valstybės tarnautojų ir pareigūnų atranka. Sėkminga bet kurio darinio (šeimos, įmonės, įstaigos, valstybės) veikla didžiausia dalimi priklauso nuo valdytojo valdymo vyksmų (procesų) išmanymo, turimų žinių kiekio, kūrybiškumo bei dvasinio žmogaus pasaulio (psichikos) tipo. Vykdant atranką, pagrindiniu vertinimo pagrindu (kriterijumi) yra ne pasirengimo darbui laipsnis (kvalifikacija), o būsimo valdytojo dvasinio pasaulio bruožai, nes tinkamas darbuotojas gali būti tiek sarmatu, tiek ir besarmačiu. Valstybės tarnyboje turi dirbti tik tyrintys sarmatą žmonės.

Būdai ir priemonės, kaip įgyvendinti šiuos sumanymus, pateikti „Visuomenės ir valstybės pagrinde“.

Vienyti žmones bendrai veiklai turėtų TIKSLAS, o ne vedlys.

Tautos tarybos kūrimo pradininkų kuopa.

ŽEMĖS REFERENDUMAS BIRŽELIO 29 d.

O labiausiai kiekvieno prašau išgirsti savo širdies balsą, skirti melą nuo tiesos, pajusti tikruosius, Briuseliui tarnaujančių ir federalistų programas vykdančių partijų kėslus. Tai viena partinė sistema (tuo asmeniškai įsitikinau, stebėdamas VRK ir Seimo posėdžius gyvai; net ir per tiesiogines transliacijas tas režisuotas vaidybas ne taip lengva pastebėti, visus faktus sugaudyt, o masinėje žiniasklaidoje pateikiama tik tai ko reikia ir iš šalies realaus vaizdo, kalbų ir manierų nieks nefiksuoja). Ydinga sistema užvaldžiusi žiniasklaidą, vykdo visuomenės nuomonės formavimą per masines informavimo priemones:

Ar tai būtų socialdemokratai su gąsdinimais 25-iais milijardais tariamai privalomų gražinti išmokų (tokių sankcijų nėra niekur numatyta), nors vargiai ar net ir sumažintų tas išmokas, kai jos ir taip vienos mažiausių Europoje... O tie išmokėti milijardai yra daugiausiai susigrobti jau ne lietuvių, o skandinavų įmonių...

Ar tai būtų konservatoriai, skiepydami rusofobiją - "rusai puola" ir siūlymais, nepasverta alternatyva, išstoti iš Europos Sąjungos, o ne imti ir derinti sutartį (kurios nesilaiko abi pusės) taip, kad būtų priimtina abiem sutarties šalims... Tuo labiau kai pagal civilinį kodeksą "laisvas kapitalo judėjimas" yra apibrėžta ir kaip nuoma, panauda, uzufruktas - kas nebūtų Seimo persistengta, kaip daugelyje atvejų.

Ar tai būtų viso šio chaoso variklis - liberalai su iškreiptu vertybių lauku, žemę matydami pagaminta laisvai judančia preke ir bet kokius įstatymus išvartydami ir interpretuodami ne Lietuvos piliečių naudai. Jie siekia suvaržyti Tautos, kaip suvereno teisę, kadangi ji esą pati sau prieštarauja, o taip pat ji esą prieštarauja ir aukščiausiam jos pačios priimtam teisės aktui – valstybės Konstitucijai.

Jie dėsto, kad mes privalome laikytis tarptautinių sutarčių, net kai jos prieštarauja Kosntitucijai ar Tautos valiai, nes jos esą yra aukštesnę galią turinčios nei Tauta, kaip valstybės suverenas. Kyla klausimas ar tai nebuvo programuojama iš pradžių? Atsižvelgiant ir į tai, kad garbės profesorius vos tik atgavus nepriklausomybę dar kovo viduryje, jau nešė konstitucinę pataisą, kad žemę galima būtų išparduoti užsieniečiams. Dabar grasinama iš piršto laužtomis sankcijomis, diegiama baimė... Per dešimt metų įsivaizduoju jog vis dar niekas neperskaitė visų 6‘000 (šešių tūkstančių) puslapių ES sutarčių, gal po dešimt metų dar pamatysim, kad privalome atsisakyti ir lietuvybės, o ar ne tai dabar vyksta? ("kas iš mūsų skaitė tas 6000 puslapių sutartis, kurios kiekvienas taškas bei kablelis, pasak euroderybininko p. Auštrevičiaus, yra labai svarbus, kurios verčiamos 4-5 mėnesius, o sutarties vertimas praturtina teisės terminiją, nes tenka sugalvoti naujų sąvokų?")

Pats Seimo Teisės departamentas surašė Referendumui teikiamus klausimus, kad VRK neturėjo net prie ko prisikabinti. Niekas netikėjo, kad Tautai pavyks įveikti tai, kas 23 metus buvo laikyta neįmanomu. Tauta intuityviai nujautė pavojų ir suvokė grėsmę savo išlikimui. Sistema, stabdydama Tautos valios išraišką ir siekdama jos neįgyvendinimo, vilkindama laiką ir tąsydama po žabangas, specialiai užtempė procesą 7 mėnesiams, nukeldama Referendumo skelbimo datą į beveik vasaros vidurį - Birželio 29 d. Tai galbūt paskutinės kovos diena, o pralaimėjimo atveju būsim sumalti į miltus, virsim šiauriniu regionu ir ištirpsim „naujos istorinės bendrijos“ samplaikoje. Nebent atrasime savyje tiek stiprybės, tiek vienybės, tiek meilės vieni kitiems ištiesiant ranką, saugant savitumą, tapatumą, grynakraujiškumą, siekiant išlikti Tauta, kaip žydai išsibarstę po visą pasaulį, ar mes tokie tvirti savyje? Ir mes ne grobuonys, ne kraujo ištroškę. Mūsų pasąmonėje užkoduota stabili psichika, nešanti taiką, ištiestą pagalbos ranką, mes esame medikai, sanitarai, mes Baltų Tauta.

MES EINAME UŽ SAVE ar EINAMA DIKTUOJAMU KELIU PASKUI MELO SISTEMĄ?

Aš dar kartą prašau kiekvieno išgirsti savo širdies balsą.

- Nusikelkime į tai, kas vyko dar prieš 10 mėnesių iki dabar...

Jau gana seniai, nors tarytum tik vakar, buvo skaudu žvelgti į tai, kas laukia. Baimė “nenueiti iki galo”,pasiruošimas Referendumui, dėtos viltys, į savimi pasitikinčius koordinatorius… Deja, nenumatyti, nesibaigiantys darbai, veržimasis lyg akis išdegus nepraleisti akimirkos, padaryti viską, ką gali būtent tuo metu, užmarštin nustūmė kūrinį, net nesulaukusį progos būti pastebėtu. Kviečiu giliai susimąstyti šią nulemtą (nelemtą) ES, bandymo išdraskyti mūsų protėvių Žemę, dieną.
Jai ir skiriu šį savo kūrinį – 2014-ųjų gegužės 1-ajai.

• Žemė tai visko pagrindas ir pradžia,
• Šventas raštas, kuriuo einame, nežinodami, kur pabaiga.
• Dėl jos aukojamės, kovojame krauju, liejame prakaitą, dirbame, tikime, laukiame,
• Sulaukiame derliaus, maisto, šilumos ir tikim: Ji - Mūsų Motina viena...

• Visa, tai ką Ji duoda: tas raštas, menas,
• Suaustas į audinį iš suverptų linų, sudėtas į gimtą kalbą, amžių palikimą, šnabždesius kartoms iš kartų...
• Kiekvienas audinys turi raštą... Atėjusi nuo žemės ir išreikštą šventu raštu - menu, žodžiais, kalba.
• Ta protėvių išsaugota mūms dovana, kurios pagalba galime bendrauti, pažinti vieni kitus... Pažinti save...

Tad nepamiršk, Širdie

...mūs žemė - šventas raštas,
Į audinį iš suverptų linų,
Į gimtą kalbą, kuria žmonės šneka,
Net nematydami savų veidų.

Kodėl nutildom kilnią savo dvasią,
Alsuojančią iš milžinų kapų?
Ir narsiai nebalnojam valios,
Apginti trypiamų kultūros pamatų?

Tik Tau vienai manęs paklausus,
Ką padariau dėl būsimų vaikų,
Ar Tau tylėdamas ištarsiu?...
– Atidaviau tiek kiek galiu.

Tad nepamiršk, Širdie, kai Tu prabilsi,
Iš skausmo veriančių kančių...
– Gūdžioj nakty, kai ramiai saugai,
– Ar vis dar nėra per vėlu?

[Žemės Vardu] 2013 m. liepos 19 d.

-Tautoj ir be kalbų savi veidai...

2014.06.29 Referendumas, kuriame privalome kovoti už tai kas tikra, ne menama, ne spausdinama, už tai kas po kojom -Tautos ir neparduodama. Ačiū.